Širdies sūtra

Širdies sūtra

Koks reiškinių ir tuštumos santykis? Šiai svarbiai temai skirtas tekstas apie išminties tobulybę vadinamas Širdies sūtra, kuri kasdien skaitoma ir medituojama budizmo Didžiosios Važiuoklės šalyse: Tibete, Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje, Mongolijoje, Vietname… Tai glaustas, esminis Budos įkvėptas pamokymas apie išmintį, reikalingą, kad būtų su šaknimis išrautos visos problemos ir – derinant ją su nesavanaudiška paskata bei gailestingais darbais – pasiekta Budos visažinystė. Štai visa Širdies sūtra:

Šlovė pergalingajai išminties tobulybei!

Girdėjau tokį pasakojimą:
Kartą Bhagavanas (Buda), apsuptas didžiulės vienuolių bendruomenės ir bodhisatvų būrio, sėdėjo ant Grifų kalno prie Radžagrihos miesto. Jis pasinėrė į meditacinį susitelkimą, vadinamą “Gelmės suvokimu”. Tuo metu taurusis bodhisatva mahasatva Avalokitešvara budriai praktikavo giliąją tobulybę ir įžvelgė, jog penki junginiai ir tušti, be savo esaties.

Tada, Budos įkvėptas, garbusis Šariputra paklausė tauriojo bodhisatvo mahasatvos Avalokitešvaros:

– Kaip turi lavintis kilmingos šeimos sūnus ar duktė, kuri nori praktikuoti giliąją išminties tobulybę?

Taurusis bodhisatva mahasatva Avolokitešvara atsakė garbiajam Šariputrai:

– Šariputra! Kilmingos šeimos sūnus ar duktė, kuri nori praktikuoti giliąją išminties tobulybę, tegul įžvalgiai gilinasi į štai ką: penki junginiai yra tušti, be savo esaties. Forma yra Tuštuma. Tuštuma yra forma. Forma neatskiriama nuo Tuštumos. Tuštuma neatskiriama nuo formos. Taip ir jutimai, skiriančios mintys, paskatos bei sąmonė yra tušti.

Taigi, Šariputra, visi reiškiniai tušti. Jie neturi prigimtinių požymių. Neatsiranda ir neišnyksta. Nėra nei sutepti, nei tyri. Jie nei mažėja, nei didėja. Todėl, Šariputra, Tuštumoje nėra nei formų, nei jutimų, nei skiriančių minčių, nei paskatų, nei sąmonės. Nėra nei akių, nei ausų, nei nosies, nei liežuvio, nei kūno, nei proto. Nėra nei pavidalų, nei garsų, nei kvapų, nei skonių, nei liečiamų [paviršių], nei [suvokiamų] reiškinių. Nėra regos bei kitų elementų ligi proto ir protinės sąmonės. Nėra nei nežinojimo, nei išsivadavimo iš nežinojimo ir t.t. Nėra senėjimo ir mirties, nėra išsilaisvinimo iš senėjimo ir mirties. Taipogi nėra nei kentėjimo, nei jo šaltinio, nei baigties, nei Kelio, nei Išminties, nei įgytų, nei neįgytų [puikių savybių].

Taigi, Šariputra, bodhisatvos nieko neįgyja: jie visą laika pasikliauja išminties tobulybe. Jų sąmonės niekas netemdo, jie niekada nenuogastauja. Išsivadę iš visų iliuzijų, jie pasiekia nirvana. Visi praeities, dabarties ir ateities Prabudusieji, praktikuodami išminties tobulybę, pasiekia aukščiausią, visiškai tobulą Prabudimą.

Todėl išminties tobulybės mantra – tai didžios įžvalgos mantra, aukščiausioji mantra, neprilygstamoji mantra; mantra, malšinanti visas kančias. Ji neapgauna, taigi laikykite ją teisinga. Tariu išminties tobulybės mantrą:

TADJATHA [OM] GATE GATE PARAGATE PARASAMGATE BODHI SVAHA.

Šitaip, Šariputra, bodhisatvos mahasatvos turi praktikuoti giliąją išminties tobulybę.

Po to Bhagavanas išėjo iš meditacijos ir pagyrė taurųjį bodhisatvą mahasatvą Avalokitešvarą:

– Puiku, puiku! Taip ir yra, kilmingasis sūnau, taip ir yra. Būtent taip, kaip tu mokei, reikia praktikuoti giliąją išminties tobulybę. Tada džiaugsis visi Tathagatos.

Kai Bhagavanas ištarė tuos žodžius, garbusis Šariputra, taurusis bodhisatva mahasatva Avalokitešvara, visi susirinkusieji ir visas pasaulis su jame gyvenančiais dievais, žmonėmis, pusdieviais bei dangiškaisiais muzikantais nudžiugo ir garbino Bhagavaną.

Dalai Lama – Dvasinė praktika