Pati įdomiausia kelionė

Vis gilesnis susitikimas su savimi ir su kitais arba

Pati įdomiausia kelionė

Sulig kiekviena diena vis labiau tikiu, kad kiekvieno iš mūsų gyvenimas yra neišsenkančių galimybių šaltinis. Tikiu,kad kiekviena mūsų išgyventa patirtis, net ir sunki bei skausminga, yra vertingas turtas kaip priemonė saviugdai ir darnesniam santykiui su kitais. Tereikia tik pažvelgti į save ir į savo gyvenimą kiek kitaip… Dažniausiai kelias į tų – kitų „kampų, perspektyvų ar planų“ ieškojimąs prasideda nuo smalsumo ar tuomet, kai jaučiamės „įsprausti į kampą“ mus ištikusios bėdos ar beviltiškai atrodančios situacijos. Tačiau vienam atrasti tą kitą perspektyvą yra labai sunku. Tam dažnai reikalingas kitas – nešališkas žvilgsnis ir metodai, padedantys rasti kelią į naują savo gyvenimo kokybę. Noriu pasidalinti su jumis keliais tokiais būdais, kurie parodo, koks įvairialypis ir daugiaplanis gali būti mūsų savęs pažinimas ir ugdymosi procesas.

Tibetas

Tibetas

Vienas iš tokių būdų yra meno terapija. Šią terapiją pavadinčiau kelione į savo „slaptus kambarius“. Tai – kelionė į simbolių, spalvų, formų, vaizdinių, asociacijų ir išgyvenimų pasaulį, kuris kiekvienam žmogui yra unikalus.Ši kelionė padeda saugiai išjausti, išreikšti ir suvokti savo pasąmonės turinį ir visą emocijų skalę. Kūrybos procesas – lyg pasąmonės atsiųstas laiškas, kurį, su terapeuto pagalba, išanalizavus, įsisąmoninus ir integravus įvyksta susitikimas su esminiais savo gyvenimo klausimais ir atsakymais. Tačiau mūsų gyvenime yra toks metas, kuomet patirti skausmingi išgyvenimai ir traumos palieka itin gilius ir sunkiai logiškai suvokiamus padarinius, su kuriais dirbti yra itin sunku. Tas laikotarpis prasideda nuo žmogaus užsimezgimo motinos įsčiose ir tęsiasi iki dviejų metų amžiaus. Tai – vadinamasis „ankstyvasis“ arba „preverbalinis“ laikotarpis. Visa tai, ką patiria besilaukianti mama, kiekvieno iš mūsų gimimo procesas ir augimo sąlygos bei patirtys iki dviejų metų amžiaus, mūsų pasąmonėje suformuoja tam tikrą gyvenimo scenarijų ar modelį bei sudaro sąlygas individualiam „apsišarvavimo mechanizmui“ emociniame, fiziniame, charakterio ir energetiniame lygmenyje. Šie „šarvai“ – mūsų savisaugos instinkto padiktuota sistema, kuri tuo metu padeda mums išgyventi, tačiau, laikui bėgant, mes juo „išaugame“ lyg vaikiškus drabužėlius ir jie pradeda mus varžyti ir riboti. Kaip mes tai pajuntame?

Iškyla nepasitenkinimas tam tikrais savo gyvenimo aspektais, pasirinkimais, atsiranda ar paaštrėja stiprios savijautos ir sveikatos problemos, pradeda erzinti ir pykdyti lyg „sugedusi plokštelė“ pasikartojantis mūsų elgesys. Tačiau būtent tuomet mums atsiveria pasirinkimo galimybė: arba ignoruoti bei slopinti tokią savo savijautą, arba ieškoti būdų, kaip pažvelgti į save ir į savo gyvenimą naujai, išsivaduoti iš nebeveiksmingo gyvenimo modelio, išmokti adekvačiai pasirūpinti savimi ir atrasti savo sugebėjimą tvarkytis su įvairiausiomis emocijomis bei priimti reikalingus sprendimus, kitaip tariant – „dirbti su savimi“. Pirmasis pasirinkimas veda į snaudulio ir apatijos būseną, nes slopindami savo nerimą, pyktį ir nepasitenkinimą, automatiškai slopiname ir gebėjimą džiaugtis gyvenimu, kūrybiškumą, lankstumą, ir spontaniškumą. Tačiau antrąjį pasirinkimą pavadinčiau pačia įdomiausia gyvenimo kelione. Pastarasis pasirinkimas susijęs su drąsa, nuoširdumu ir pagarba sau bei savo gyvenimui, kadangi nuo tos akimirkos, kai pasirenkame terapinę kelionę, prasideda gilus savęs pažinimas, vidinių resursų ieškojimas ir konstruktyvaus požiūrio ugdymas. Pirmiausiai mes prisiimame atsakomybę už savo gyvenimą ir išsivaduojame iš aukos vaidmens, antra – susipažįstame ir iškonstruojame savo gyvenimo scenarijų bei ištirpdome šarvų sistemas, trečia – į visa, kas su mumis vyksta pradedame žvelgti atidžiai ir jautriai bei konstruktyviai, ketvirta – palaipsniui apjungiame savo fizinį, energetinį, proto ir emocinį lygmenis, tokiu būdu įgalindami save gyventi pilnatviškesnį gyvenimą. Tai pasiekti mums padeda Švelnioji Bio – Energetika. Tačiau, egzistuoja ir dar gilesnis lygmuo, kuris, lyg ilgai lauktas susitikimas su pačia savo esme, pripildo šias susitikimo akimirkas begaline ramybe ir palaima. Tokiomis akimirkomis protas nurimsta, kūnas atsipalaiduoja, laikas ir erdvė praranda savo ribas ir išgyvename ne tik asmeninį, bet ir bendražmogišką lygmenį. Ši patirtis daro mus jautresniais, ugdo empatiją, padeda rasti savo vietą gyvenime bei išgyventi vis mažiau nuo išorinių sąlygų priklausančias vidinės pilnatvės būsenas. Sunku žodžiais ar sąvokomis nusakyti tai, kas į juos netelpa. Taip ir šį lygmenį kiekvienas mūsų galime patirti tik praktiškai ir tiesiogiai. Kokiu būdu? Naudojantis laiko patikrintais ir patikimais meditacijos metodais.

Yra daugybė įvairiausių meditacijos rūšių, tačiau, ne visi jie yra tinkami visiems. Mūsų vakarietiškam temperamentui ir itin į itin aktyvią protinę veiklą linkusiam protui sėdimoji meditacija tampa tikru iššūkiu ir reikalauja begalinių valios pastangų. Tačiau, pasitelkę dinaminės meditacijos technikas, atrandame, kad meditacija gali būti natūrali ir paprasta bei turinti įvairialypį teigiamą poveikį visuose anksčiau minėtuose lygmenyse, o šalia jų ir dvasinėje plotmėje. Dveji dinaminės meditacijos metodai, ypač tinkami ir lengvai pritaikomi šiuolaikiškoms gyvenimo sąlygoms bei jų įtakotų fizinės ir proto sveikatos problemų sprendimui tai – Gydančioji Tibeto

Joga „Lu Džong“ ir Tibeto Išminties Kardas „Tog Čod“. Abi šios praktikos padeda mums panaudoti

tai, ką turime ir kuo esame įpratę naudotis – savo kūną ir protą – kaip priemones saviugdai ir gerai savijautai.

Tog Chod as2

Ugnė Mikalauskaitė

Lu Džong – per formą, judesį, kvėpavimą ir susitelkimą padeda atsipalaiduoti, išsilaisvinti nuo įtampų, pasirūpinti savo stuburo, sąnarių, vidinių organų sveikata, o taip pat ir imuninės, virškinimo ir kvėpavimo sistemų darnesniu funkcionavimu. Be gydančio poveikio mūsų kūnui, praktikos metu išsiugdome jautrumą savo kūno atžvilgiu ir gebame vis aiškiau pajusti natūralius jo poreikius. Praktikos metu lydintis susitelkimas ir atsipalaidavimas stimuliuoja aktyvesnę hormonų gamybą mūsų organizme ir tai įtakoja intensyvias vidinio komforto ir laimės būsenas.

Tog Čod – tarsi „šluota“ mūsų protui, paprastai jame tvyrančią sumaištį perkeičianti į aiškumo ir erdvės būsenas. Tai – transformuojantis šokis su kardu – simboliškai įkūnijančiu kiekvieno iš mūsų išminties šaltinį. Tog Čod praktikos eigoje pyktis, baimė, lūkesčiai, nepasitikėjimas, nesuvokimas perkeičiami į drąsą, atjautą, ryžtą, paprastumą ir laisvę. Šio nepaprasto šokio galia palydi mus į tylos ir aiškumo erdvę , kurioje ir įvyksta tas ypatingas susitikimas su pačiu savimi tiesiog čia ir dabar…

Ši terapinių metodų ir ypatingų susitikimų su savimi įvairovė į mums įprastą gyvenimo tėkmę atneša ne tik gilų savęs pažinimą, bet ir naujas savybes bei gebėjimus, kuomet įstengiame išmintingai ir mylinčiai pasirūpinti savimi bei padėti kitiems net ir sunkesniais gyvenimo laikotarpiais. Mūsų gyvenime ženkliai sumažėja dramatizmo, savigailos ir kartėlio, lūkesčių bei baimių. Palaipsniui atrandame, kad vis labiau įstengiame objektyviau įvertinti savo mąstyseną bei elgesį ir juos įtakojančias priežastis, mus ištinkančias įvairiausias situacijas be i gebame atrasti ir pritaikyti vis adekvatesnius ir kūrybingus sprendimus. Nauja asmeninio gyvenimo kokybė įneša supratingumo ir laisvės bei jautrumo ir į mūsų tarpusavio santykius. Tuo pačiu, šis procesas veda mus į globalesnį – natūralios gyvenimo tėkmės perpratimą. Tarytum banglentininkai, meistriškai manevruojantys vandenyno bangų keteromis, vietoje to, kad su jomis kovotume alinančią kovą, mes manevruojame savo gyvenimo vandenyse, jautriai ir išmintingai rinkdamiesi tai, kas mums reikalinga, keisdami tai, ką galime pakeisti ir priimdami tai, ko pakeisti neįmanoma. Tad vertėtų dar kartą savęs paklausti – argi nėra begaliniai turtinga ir turininga mūsų būtis? Argi ji nepanaši į deimantą, kurį šlifuodami atrandame gausybę briaunų – begalę savo būties pusių ir lygmenų? Tereikia tik panorėti jas atrasti. Tereikia tik pasitelkti motyvaciją ir valią žengti žingsnį po žingsnio nepaprastai įdomiu atradimų keliu. O kadangi esame visi vieni su kitais susiję, būdami laimingesniais patys, automatiškai padedame laimingesniais būti ir kitiems. Tad jeigu nori padėti sau – ugdyk save; Jeigu nori padėti kitiems – ugdyk save.

Nes visi pokyčiai prasideda tik tavo paties viduje… Tog Chod as

Ugnė Mikalauskaitė
Sertifikuota Gydančiosios Tibeto Jogos ir Tibeto Išminties Kardo praktikų instruktorė
Švelniosios Bio-Energetikos ir meno terapijos konsultantė

ugneboane@gmail.com, 8-650 79686

https://ugnemikalauskaite.wordpress.com

2016.02.02