Šventas kalnas – mistinis žemės centras Kalnai tibetiečiams yra ne tik įprastinė peizažo detalė, bet ir Jėgos vieta, pačios gamtos sukurta šventovė ir dievybės buveinė. Kaip rašė M. Eliade, visos senosios religijos turėjo
Budizmas Visatą, Žemės planetą ir kiekvieną konkrečią jos vietą taip pat lygina su mandala. Paprasčiausia mandala – tai ratas su tašku centre. Sudėtingesnės remiasi skaičiaus 5 simbolika ir yra sudarytos iš penkių rate
Tibetiečiai tikėjo, kad visokia gyvybė, pereinanti begalinę atgimimų grandinę,— amžina, kad religijos ir gerų darbų dėka ji gali išsivaduoti iš atgimimų ir pasiekti nirvaną — budos būseną . Pagal jų legendas, dauguma būtybių turi
TOKIA AUKŠTA ŠALIS Tibetas. „Tarp… aukštų snieguotų kalnų yra didelė Tibeto karalystė, vėsi šalis, tapusi lauku, kurį nuskaidrino didis gailestingasis. Ji daug aukštesnė už kitas, greta esančias šalis. Temperatūra vasarą ir žiemą vidutiniška. Čia
Jėšė Tsogjal Jėšė Tsogjal yra garsiausia Tibeto moteris mistikė ir šventoji. Jos biografijoje konkrečių istorinių faktų šiek tiek daugiau nei Guru Rinpočės gyvenimo aprašymuose, tačiau svarbiausiu įkvėpimo šaltiniu nesuskaičiuojamiems jogams ir joginėms
TIBETIŠKOJI MEDICINA Kas nežino ar bent negirdėjo apie tibetiškąją mediciną? Apie stebuklus, neva daromus jos gydytojų? Natūralus domėjimasis Kinijos, Tibeto, Indijos vietinių medicinų patirtimi, hathos-jogos sistemos fiziniais ir kvėpavimo pratimais — patirtimi, kurią, be
SENOJI TIBETO RELIGIJA- BON. Bono šaknys buvo senos šamanistinės ir maginės tradicijos. Žodis bon reiškia ir „religiją“, ir „Pagrindinį įstatymą“, ir „šventiką“. Juo buvo vadinama ir valstybė. Pasak legendų, tibetiečiams šį Pagrindinį įstatymą atnešė
Šokiai, teatras ir šventės Tibete Amžiams slenkant, tibetiečiai sukūrė savo teatrą. Nors jų teatrui aiškiai padarė įtaką indų drama ir kinų teatras, tačiau, sprendžiant pagal žinių nuotrupas, randamas šaltiniuose, jis išsivystė iš pantomimos ir
Tibeto architektūrai būdingas nepaprastai harmoningas ryšys su gamta. Deja, kalbant apie architektūrą, vis dažniau teks vartoti būtąjį laiką, nes daugybę šventyklų ir vienuolynų okupantai subombardavo, sudegino, sulygino su žeme. Tibeto architektūros plėtotę veikė Indijos,